Swedbank portretasPirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius žengiantiems jaunuoliams studijų pradžia gali tapti finansiniu išbandymu. Dažnam, ypač išvykusiam studijuoti į kitą miestą, pirmą kartą tenka savarankiškai balansuoti tarp pajamų ir išlaidų eilučių. Kad išbandymas būtų bent truputį lengvesnis, peržvelkime pagrindines studentų laukiančias išlaidas.
Daugiausiai išlaidų – būstui
Didžiausią iš kitų miestų atvykusių studentų išlaidų dalį sudarys išlaidos būstui. Ekonomiškiausias sprendimas – apsigyventi studentų bendrabutyje. Sostinės studentų bendrabučiuose, priklausomai nuo jų būklės ir kambaryje gyvensiančių asmenų skaičiaus, apsigyventi pavyksta už maždaug 70–260 eurų, Kaune – už 80–290 eurų, Klaipėdoje toks apgyvendinimas atsieina apie 70–170 eurų. Svarbus aspektas – į šią kainą jau įskaičiuotos ir komunalinės išlaidos.
Negavusiems vietos studentų bendrabutyje ar nenorėjusiems jame gyventi, jau teko plačiau atverti pinigines. Nuo centrinių miesto vietų labiau nutolusiuose rajonuose prastesnės kokybės dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniuje siekia 450 eurų. Panaši situacija ir Kaune bei Klaipėdoje, kur tokio buto nuoma atsieis apie 400 eurų. Tuo metu arčiau miesto centro bei naujesnės statybos namuose esančių panašaus dydžio butų nuoma kainuos gerokai brangiau – 650–900 eurų.
Tačiau tai – dar ne visos su būsto nuoma susijusios išlaidos. Būstą nuomojantiems studentams teks padengti ir komunalines išlaidas. Šios išlaidos ypač juntamos šaltuoju metų laiku, prasidėjus šildymo laikotarpiui, o dėl trumpo šviesiojo paros meto išauga elektros energijos suvartojimas. Pavyzdžiui, sostinės 50 kv. m buto gyventojai nerenovuotame name praėjusių metų gruodį už šildymą mokėjo vidutinę 102 eurų sumą, o renovuotame name – apie 60 eurų. Kaune vidutinė šildymo kaina buvo panaši, kaip ir Vilniuje, tuo metu klaipėdiečiai mokėjo apie 12 proc. mažiau. Tuo metu vidutinė sąskaita už elektrą namų ūkyje, sudarytame iš dviejų asmenų, siekia 34–44 eurus per mėnesį.
Tikroji maisto kaina
Tapus atsakingam už savo pusryčius, pietus ir vakarienę, neretai tenka nusistebėti, kiek iš tiesų kainuoja maistas. Ypač, jei perkamas iš anksto nesuplanavus bent kelių artimiausių dienų meniu.
„Swedbank“ duomenimis, maistui ir įvairioms buities išlaidoms 18–24 m. amžiaus gyventojai per mėnesį išleidžia apie 240 eurų. Kaip rodo banko duomenys, apie 110 eurų šio amžiaus jaunuoliai išleidžia atsiskaitydami maitinimo įstaigose.
Akivaizdu, kad išlaidos maistui taip pat sudaro reikšmingą dalį, tačiau jas, kitaip nei fiksuotas išlaidas būstui, lengviau kontroliuoti. Todėl siekiant „nebankrutuoti“ jau pirmomis studijų savaitėmis, vertėtų suplanuoti savo valgiaraštį, protingai naudotis maisto užsakymo paslaugomis, riboti apsilankymus kavinėse ir restoranuose. Vieno apsilankymo metu grėsmės biudžetui gal ir nepajusime, tačiau net paprastas latė kavos puodelis pora kartų per savaitę mėnesio pabaigoje virs apie 25 eurų suma.
Gera žinia ta, kad studentai dalį reikalingų paslaugų ar laisvalaikio praleidimo būdų gali gauti su reikšminga nuolaida. Pavyzdžiui, viešasis transportas sostinėje studentams atsieis vos 7 eurus per mėnesį, Kaune – 5,6 euro, Klaipėdoje – 12 eurų.
Su didelėmis nuolaidomis studentams pavyks apsilankyti įvairiuose muziejuose, teatruose, kino teatruose, kitose pramogų vietose. Nuolaidas studentams daro ir įvairios parduotuvės. Ką jau kalbėti apie tai, kad didžiuosiuose šalies miestuose, kur įsikūrę pagrindinės aukštosios mokyklos, gausu nemokamų renginių, kuriuose galima išvysti ir šalyje itin populiarių muzikos atlikėjų pasirodymus. Svarbu tik skirti laiko jų paieškoms, ir geram laisvalaikiui neprireiks išleisti nė cento.
Biudžeto planavimui laiko teks skirti
Vis dėlto, net ir turint galimybę pasinaudoti didelėmis nuolaidomis, išlaidas jaunuoliams planuoti teks.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vidutinės 18–25 m. amžiaus jaunų suaugusiųjų pajamos siekia apie 650 eurų. Jei laikysime, kad sostinėje buto nuomai, komunaliniams mokesčiams ir maistui vienam žmogui tenka skirti apie 400–500 eurų, erdvės finansinėms improvizacijoms ir pirkiniams be plano lieka ne tiek jau ir daug.
Taigi, pirmu itin prasmingu žingsniu pradėjus savarankišką gyvenimą galėtų tapti asmeninio biudžeto sudarymas. Įvertinus būtinąsias ir nebūtinąsias išlaidas, paskirsčius jas į biudžeto eilutes ir plano laikantis, turėtų pavykti tėvų kas mėnesį nepaversti asmeninio bankroto administratoriais.
Jei susikūrus finansinį rezervą lieka lėšų, verta pagalvoti apie jų investavimą ir auginimą. Anksti ėmus investuoti net ir mažomis sumomis, per ilgą laikotarpį galima gerokai išauginti savo kapitalą.
Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė