Nemažai Lietuvos moksleivių dar nesijaučia gerai pasirengę galimoms ekstremaliosioms situacijoms, rodo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) atlikta apklausa. Vidutinėje 30 mokinių klasėje 9 mokiniai nebūtų užtikrinti, ką reikėtų susidėti į išvykimo kuprinę, o 11 – kur yra artimiausia priedanga, tačiau 21 mokinys norėtų apie pasirengimą sužinoti daugiau. Stiprinti šias žinias 14–29 metų amžiaus žmones LRK kviečia prisijungiant prie Jaunimo programos savanorių.
Pasak LRK Jaunimo programos vadovės Karolinos Pinkevičiūtės, apklausos rezultatai rodo, kad nemaža dalis jaunimo jau yra susipažinusi su pagrindinėmis pasirengimo temomis, tačiau teorinės žinios dar ne visada suteikia pasitikėjimo veikti realioje situacijoje.
„Savanoriai mokosi pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos pagrindų, įgyja patirties dirbdami su žmonėmis ir vesdami edukacinius užsiėmimus. Jie taip pat stiprina viešojo kalbėjimo, komandinio darbo, lyderystės, atsakomybės, organizavimo ir komunikacijos įgūdžius. Kartu tai galimybė prisidėti prie visuomenės atsparumo stiprinimo ir kurti realų pokytį savo bendruomenėje“, – sako K. Pinkevičiūtė.
Nuo įvykių stebėjimo – prie tiesioginės pagalbos
Savanorystėje įgytos žinios stiprina ne tik gebėjimą veikti, bet ir patį požiūrį į pasirengimą krizėms – tuo įsitikino LRK Vilniaus skyriaus savanoris Leonids Kopcovs. Jo kelias į organizaciją prasidėjo netikėtai – dirbant žurnalistu ir rengiant reportažus apie prieš pustrečių metų Viršuliškėse įvykusį tragišką gaisrą, po kurio buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
„Iš arti pamačiau, kokia svarbi yra organizuota, greita ir profesionali pagalba krizės ištiktiems žmonėms. Būtent tada sužinojau apie LRK jaunimo programą ir supratau, kad noriu ne tik stebėti įvykius iš šono, bet ir pats prisidėti prie pagalbos“, – pasakoja L. Kopcovs.
Per savanorystės metus pasikeitė ir paties požiūris į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Anksčiau krizės jam atrodė tolimos ir mažai tikėtinos, o pasirengimas joms – perteklinė atsargumo priemonė. Tačiau savanorystė parodė, kad ekstremaliosios situacijos gali ištikti netikėtai, o pasirengimas joms suteikia daugiau ramybės ir galimybę veikti užtikrintai.
„Suvokiau, kad didžiausią ramybę suteikia ne viltis, jog nieko nenutiks, o žinojimas, kad prireikus mokėsi veikti. Ekstremaliosios situacijos planavimas, šeimos planas ar išvykimo krepšio turėjimas yra brandos ir atsakomybės ženklas. Kai žinai, ką daryti, baimę pakeičia aiškus veiksmų planas“, – sako savanoris.
Pasak savanorio, užsiėmimų tikslas yra padėti teorines žinias paversti praktiniu įpročiu ir parodyti, kad suteikti pirmąją pagalbą ar tinkamai reaguoti į krizę gali ne tik profesionalai. Tam reikia žinių, praktikos ir pasitikėjimo savo gebėjimais. L. Kopcovs pabrėžia, kad prieš prisijungiant prie savanorystės visų šių dalykų mokėti nereikia.
„Visiškai natūralu jausti dvejones ar baimę, kad kažko nemoki ar nesugebėsi. Tačiau LRK yra vieta, kur niekas nereikalauja iš tavęs būti profesionalu iškart – čia mes mokomės kartu. Nereikia išgelbėti pasaulio per vieną dieną, užtenka tiesiog pradėti“, – sako jis.
Savanoriai mokosi patys ir perduoda žinias kitiems
Pinkevičiūtė pasakoja, kad visi jaunimo savanoriai veiklą pradeda nuo įvadinių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymų. Vėliau jie dalyvauja gyvuose pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos mokymuose, susipažįsta su edukacinių užsiėmimų turiniu bei jų vedimo metodika.
„Savanoriai įsitraukia į savo miesto skyriaus veiklas kartu su kitais savanoriais ir koordinatoriumi. Veiklą savanoriai vykdo savo miesto skyriuje kartu su kitais savanoriais ir savanorių koordinatoriumi. Jie veda neformaliojo ugdymo užsiėmimus moksleiviams apie pirmąją pagalbą, civilinę saugą, pirmąją psichologinę pagalbą ir kitas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms temas“, – aiškina programos vadovė.
Naujai prisijungusius savanorius lydi pilnamečiai mentoriai. Jie dalijasi patirtimi, padeda geriau pažinti organizacijos veiklą, pasirengti praktinėms situacijoms ir tobulėti.
Šiandien LRK Jaunimo programoje jau veikia 124 savanorių ir mentorių bendruomenė. Tačiau norint dar stipriau auginti programą ir pasiekti daugiau žmonių visoje Lietuvoje, reikia daugiau aktyvių žmonių, pasirengusių prisidėti prie pagalbos ir bendruomenės kūrimo.
Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – siekiama turėti bent po 20 aktyvių savanorių, o mažesniuose miestuose suburti bent penkių žmonių grupes. Šiuo metu daugiau savanorių reikia Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Mažeikiuose, Vilniuje ir Vilniaus rajone, Trakuose, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Gargžduose, Tauragėje bei Šilalėje. Didesnis poreikis taip pat numatomas Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Alytuje ir Vilkaviškyje.
Daugiau informacijos apie programą ir galimybes prisijungti galima rasti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus interneto svetainėje.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Jaunimo programos apklausoje dalyvavo 2271 moksleivis iš visos Lietuvos.