Nauji mokslo metai – laikas, kai fiziniu vaikų aktyvumu besirūpinantys tėvai sprendžia, kokios sporto šakos treniruotes pasirinkti. Gera žinia yra ta, kad atsakymą dažniausiai žino pats vaikas – tereikia pastebėti, kas jam įdomu, sekasi ir padėti tobulėti. Plaukimo treneris, keturių olimpinių žaidynių dalyvis, Lietuvos čempionas ir rekordininkas Giedrius Titenis pataria pirmiausia leisti vaikui išmėginti skirtingas sporto šakas, o rimtesnį sprendimą priimti sulaukus devynerių ar dešimties, kai daugelyje sporto šakų prasideda intensyvesnės treniruotės. Svarbiausia užduotis tėvams šiame kelyje – tapti atrama jaunajam sportininkui: būti šalia ir visapusiškai palaikyti.
Kaip suprasti, kas tinka ir patinka?
Tinkamos sporto šakos pasirinkimas – ne vienkartinis sprendimas, o procesas, kuriame svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, prigimtines savybes ir, svarbiausia, norus. Ankstyvame amžiuje, sulaukus ketverių ar penkerių, rekomenduojama rinktis veiklas, kurios padeda ugdyti koordinaciją ir lankstumą – judrius žaidimus, gimnastiką, šokius ir pan. Tokiame amžiuje vaikas dar tik susipažįsta su savo kūnu ir jo galimybėmis, todėl bet kokia aktyvi veikla yra naudinga.
„Vėliau verta leisti vaikui išmėginti kelias skirtingas sporto šakas, atkreipti dėmesį į tai, kokios veiklos – individualios ar komandinės – patinka labiau. Rimtesnį sprendimą reikėtų priimti, iki tol, kol vaikui sueina devyneri ar dešimt. Siekiant rezultatų, būtent tokiu metu prasideda intensyvesnis treniruočių etapas – palaipsniui auga sportinis krūvis, formuojasi rutina. Tad vėlesnis startas, sulaukus 13 metų ir daugiau, gali būti sudėtingesnis“, – sako G. Titenis.
Kuo vaikams naudingas plaukimas?
Anot jo, viena universaliausių sporto šakų, tinkančių pradedantiems sportuoti, laikomas plaukimas. Tai – palyginti saugi sporto šaka. Rimtą traumą čia, priešingai nei kontaktiniame sporte, patirti sudėtinga. Plaukiant tolygiai dirba visas raumenynas, todėl vystosi ne tik jėga, bet ir judesių koordinacija.
„Be to, plaukimas stiprina bazinius fizinius rodiklius – gerėja širdies darbas, kraujotaka, stiprėja kvėpavimo sistema. Visa tai naudinga ne tik siekiant rezultatų plaukime, bet ir vėliau, jei vaikas nusprendžia rinktis kitą sporto šaką – gera fizinė forma gali tapti tvirtu pagrindu bet kokiai kitai veiklai“, – sako treneris.
Ką reikia žinoti prieš pirmą treniruotę?
Pirmosios treniruotės išbandant naują sporto šaką gali būti sudėtingas laikas tiek vaikui, tiek ir suaugusiajam. Skirtumas tas, kad suaugusysis tokiam iššūkiui turi motyvacijos, o vaikui reikia pagalbos ją atrasti.
„Pirmąsias išvadas verta daryti praėjus bent porai mėnesių nuo treniruočių pradžios. Tam, kad būtų lengviau, galima kartu su vaiku užsibrėžti tikslą ir nusimatyti nedidelį apdovanojimą. Tai padeda nesustoti po pirmųjų treniruočių, jei ne viskas pavyksta iš karto. Vėliau treniruotėse atsiranda draugų, tuomet jas lankyti tampa kur kas lengviau ir smagiau“, – sako G. Titenis.
Vaiko pažangą treneris rekomenduoja aptarti praėjus maždaug pusmečiui nuo treniruočių pradžios. Tuomet galima ir pasitikrinti, ar sporto šaka tikrai atrodo tinkamai vaikui, ar verta ieškoti kitos krypties.
Koks turėtų būti tėvų vaidmuo?
Sportuojančio vaiko kelyje labai svarbus ne tik trenerio, bet ir tėvų vaidmuo. Jie yra saugumo ir emocinės paramos šaltinis – be šių dviejų dalykų rezultatų siekti kur kas sudėtingiau.
„Treneriai rūpinasi vaikų tobulėjimu: analizuoja techniką, parodo klaidas, pataria, ką daryti kitaip, pagiria už pastangas ir rezultatą. Tuo tarpu tėvai turėtų būti atrama ir tada, kai sunku, ir tada, kai sekasi. Kai vaikas žino, kad prastas startas ar nepavykusi treniruotė nenuvils tėvų, jam kur kas lengviau bandyti toliau. Be to, svarbu, kad tėvų lūkesčiai atitiktų realias vaiko galimybes – priešingu atveju net ir didelė pažanga vaikui gali pasirodyti nepakankama“, – kalba treneris.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek iš viso veiklų vaikas lanko vienu metu. Bandymai suderinti dviejų ar trijų skirtingų sporto šakų treniruotes gali nulemti pernelyg didelį krūvį ir įvairias iš to kylančias problemas.
G. Titenis rekomenduoja tėvams reguliariai aptarti su treneriu, kaip sekasi vaikui, kokie tikslai jam keliami ir kaip galima padėti jų siekiant. Būtent toks bendradarbiavimas leidžia vaikui augti savo tempu ir pasiekti geriausių rezultatų.
Galimybė išbandyti skirtingas sporto šakas
Savo ruožtu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ekspertai primena, kad fizinis aktyvumas vaikams ir paaugliams būtinas ne tik dėl sveikatos – jis padeda ugdyti ir kitose gyvenimo srityse naudingus įgūdžius bei savybes. Tarp jų – atsakomybė, disciplina, gebėjimas susikaupti, komandinis darbas ir kitos. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai sportą į kasdienybę pavyksta įtraukti ne kiekvienam. „Sveikatos būklės ES“ ataskaitos duomenimis, tik 12 proc. Lietuvos paauglių kasdien užsiima bent 60 minučių vidutinio intensyvumo fizine veikla.
Pakeisti situaciją ir ugdyti naudingus įgūdžius vaikams ir paaugliams gali padėti Lietuvos mokyklų žaidynės. Tai – visus mokslo metus trunkantis renginių ciklas, kuriame įvairaus amžiaus mokiniai varžosi skirtingose sporto šakose, atstovaudami savo mokykloms. Tokiu būdu jie gali išbandyti skirtingas sporto šakas ir atrasti patinkančią, kuria norėtų užsiimti dažniau.