Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atnaujino bendrąsias programas, kurios mokyklose pradėtos diegti nuo šių metų rugsėjo. Dabar laikomasi į kompetencijas orientuotos ugdymo krypties. Vilniaus humanistinės mokyklos vadovė Sonata Petraitienė džiaugiasi, kad atnaujinus programas, išskirta kultūrinė kompetencija. Tiesa, edukologė atkreipia dėmesį, kad meninis ugdymas daugelyje Lietuvos mokyklų – vis dar antrame plane.
Menai (ne) svarbūs?
Šiųmetinė naujovė, į kompetencijas orientuotas ugdymas, į mūsų šalies mokyklas įpūtė naujų vėjų. Nuo šiol mokinio tikslas yra ne tik įgyti žinių, tačiau ir mokėti jas pritaikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Siekiama ugdyti pažinimo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinę, kultūrinę ir komunikavimo kompetencijas.
Vilniaus humanistinės mokyklos vadovės S. Petraitienės nuomone, šių kompetencijų kelrodės žvaigždė – kultūra. „Mes visi kalbame, kad reikia ugdyti atsakingą ir laisvą žmogų. Būtent menai ir ugdo šias savybes“, – įsitikinusi švietimo specialistė.
Nors valstybė suinteresuota, kad vaikai būtų įtraukti į kultūrinį ugdymą, menai vis dar tebėra antrame plane. Daugelis mokyklų vadovų pastebi, kad ugdytinių tėvai nesidomi, kaip jų atžaloms sekasi menai, esą kur kas svarbesni kitų disciplinų rezultatai.
„Pirmenybė teikiama matematikai, kalboms, istorijai, gamtos mokslams. Dailė ir muzika tėveliams ne taip svarbu. Visuomenėje yra įsigalėjęs požiūris, kad menų pamokos mokykloje yra nereikšmingos. Valstybės siūlymas ugdyti kultūrinę kompetenciją yra svarbus ir mes pasiruošę tai daryti. Gaila, kad nuostatos visuomenėje vis dar menų nenaudai“, – pastebi S. Petraitienė.
Kūryba ugdo žmogų
Pabrėždama menų svarbą, Vilniaus humanistinės mokyklos vadovė akcentuoja besivelkantį tarybinių laikų suvokimą apie kultūrą ir mokyklinius renginius. Pašnekovės teigimu, daugelyje mokyklų gajūs „kičiniai“ montažai, eilėraščių deklamavimas su perdėtai didele gestikuliacija, šventės ar spektakliai su neskoningomis kaukėmis.
„Mūsų mokykla stengiasi šį tarybinių laikų antspaudą kiek tik įmanoma atitolinti ir parodyti, kad norint ugdyti vaikų estetinį suvokimą ir kultūrines kompetencijas, nuo pat pirmų klasių reikia siekti labai aukštos kokybės. Būtent tai scenoje daro profesionalūs menininkai. Žinoma, vaikai nėra pajėgūs scenoje parodyti to, ką gali profesionalūs menininkai, kita vertus, jie savo vaidybą, šokį, muzikavimą ar dainavimą papildo vaikystės natūralumu. Natūralus vaikystės pradas yra nepaprastai gražus“, – mano edukologė.
Specialistės teigimu, mokyklos renginiams turėtų išsikelti aukštesnę kartelę – lygiai taip, kaip tą daro profesionalūs menininkai. Siekiant aukštų tikslų, kūrybos procesas tampa sunkiu darbu, kuris susijęs su visapusišku asmenybės augimu ir ugdymu.
„Labai dažnai girdime, kad nūdienos jaunimą sunku auklėti. Jeigu paklaustume kodėl, paaiškėtų, kad vaikams stinga savidrausmės, koncentracijos, pastebimas dėmesio, valios trūkumas, negebėjimas susidoroti su intelektine įtampa. Meninis ugdymas čia be proto stipriai pasitarnauja, nes tam, kad pasiekti aukštą rezultatą, tenka įdėti be proto daug darbo ir mūsų mokiniai tai puikiai žino“, – tikina S. Petraitienė.
Vilniaus humanistinėje mokykloje menams skiriamas ypatingas dėmesys ir pagarba. Mokslas įkūnija humanistines vertybes, tačiau visapusiam žmogaus ugdymui labai svarbus ir kūrybingumas. Manoma, kad per estetinį, kultūrinį ir meninį ugdymą žmogus įgauna drąsos, pasitikėjimo savimi, įveikia scenos baimę. Menai įkūnija ne tik estetines vertybes, bet ir prisideda prie jauno žmogaus tapatybės paieškų.