Generatyviojo dirbtinio intelekto (GDI) plėtra transformuoja ne tik verslo, bet ir švietimo sektorių. Plagiato prevencijos sistemos, vienijančios prekės ženklus „Oxsico“ ir „PLAG“, iniciatyva atlikta Lietuvos gimnazistų apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma (85 proc.) moksleivių yra girdėję apie „ChatGPT“ ar „Bard“.
Iš pastarųjų, daugiau nei trys ketvirtadaliai (79 proc.) naudoja šiuos įrankius mokymosi procese, o 68 proc. – namų darbams atlikti ar rašiniams rašyti.
Tyrimų bendrovės „Vilmorus“ šių metų rugsėjo mėnesį vykdyta apklausa parodė, kad didžioji dauguma mokinių aktyviai bando dirbtinio intelekto įrankius mokymosi procesui palengvinti. Apklausus 504 mokinius iš 63 Lietuvos gimnazijų paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (52 proc.) apie GDI sprendimus girdėjusių apklaustųjų jais naudosis ir ateityje, o nesinaudos tik 13 proc.
GDI įrankių taikymas tarp šiuos įrankius žinančių mokinių išlieka panašiame lygyje visoje Lietuvoje. Beveik visi (94 proc.) apklausoje dalyvavę Vilniaus miesto gimnazistai pažymėjo, kad yra bent kartą išbandę GDI įrankius. Panašūs rezultatai fiksuojami ir likusioje Lietuvoje: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje tokių mokinių yra 74 proc., tiek pat ir kituose miestuose, o kaimo ir miestelių vietovėse šis skaičius siekia 78 proc.
„Apie „ChatGPT“ kalbame jau beveik metus ir girdime įvairių vertinimų: vieniems tai revoliucinis įrankis, o kitiems – dar vienas technologijų mados etapas. Kadangi dirbame švietimo srityje ir kuriame šiam sektoriui skirtus produktus, nusprendėme atsiriboti nuo išankstinių vertinimų ir pažvelgti į skaičius: išsiaiškinti koks yra dirbtinio intelekto įrankių paplitimas Lietuvos mokyklose. Reikia pripažinti, kad prieš atliekant tyrimą turėjome nuomonę, jog dalis mokinių aktyviai naudojasi „ChatGPT“ ir panašiais įrankiais. Visgi galutiniai rezultatai šiuos lūkesčius smarkiai viršijo. Nesitikėjome, kad tiek daug gimnazistų juos naudoja namų darbams ruošti ar rašiniams rašyti“, – teigia startuolio „Oxsico“ vadovė Kotryna Tomkevičiūtė.


Greta Skaraitienė / BNS