Šiemet tiek vidurinio, tiek aukštojo mokslo proceso organizavimą pakoregavusi koronaviruso pandemija nesutrukdė aukščiausių rezultatų siekiantiems moksleiviams įstoti į savo svajonių specialybę. Savo akademinį kelią susieti su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) pasirinkę bent po kelis aukščiausius įvertinimus iš brandos egzaminų gavę studentai įsitikinę, jog įdėtos pastangos mokantis savarankiškai nuotoliniu būdu nenuėjo veltui.
Nors rugsėjį prasidėję nauji mokslo metai leido studentams trumpam sugrįžti į auditorijas ir mokytis išlaikant gyvą kontaktą, ne visi pirmakursiai spėjo pasinaudoti šią galimybe. Dauguma jų studijas, kaip ir paskutiniaisiais mėnesiais mokykloje pavasarį, yra priversti tęsti mokydamiesi nuotoliniu būdu. Tai išlieka nemenku iššūkiu tiek dėstytojams, tiek ir patiems studentams. „Reiškiu didžiulę pagarbą dėstytojams, kurie iš paskutiniųjų stengiasi kaip įmanoma geriau dėstyti dalyką ir perteikti kuo daugiau žinių mums“, – teigia psichologijos pirmakursis Laurynas Nacevičius.
Ką daryti gavus kelis šimtukus?
Kalbintų pirmakursių, iš valstybinių brandos egzaminų gavusių bent po du šimto balų įvertinimus, studijų krypčių pasirinkimą, kaip atskleidžia jie patys, lėmė įvairūs aspektai. Vieniems tai buvo iš anksto žinomas kelias, kuria profesine kryptimi jie ketina žengti, kiti tikina ilgai svarstę, kokias studijas pasirinkti.
Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas pasirinkusi Eimantė Jodenytė tikina – būti mokytoja svajojusi nuo vaikystės. „Galimybė mokyti vaikus mokytis, ugdyti juos kaip asmenybes ir padėti jiems formuoti savo pasaulėžiūrą mane visuomet žavėjo – savanoriaudavau vaikų vasaros stovyklose, jaunesniems mokiniams vesdavau pamokas mokytojų dienos proga, tad visos šios patirtys leido suprasti, ką reiškia darbas su vaikais. Nuo pat pradinės mokyklos mane supo puikūs mokytojų pavyzdžiai, kurie tik dar labiau paskatino pasirinkti šią profesiją,“ – tikina E. Jodenytė. Studijuoti VDU merginą paskatino galimybė įgyti ne vieno, o kelių dalykų pedagoginę kvalifikaciją ir rinktis iš daugybės užsienio kalbų. „Tai ne tik suteikia didesnes darbo galimybes, bet ir platesnį išsilavinimą, pasaulėžiūrą, ko tikrai reikia šiuolaikiniam mokytojui“, – įsitikinusi būsima pedagogė.
Jodenytei pritaria ir Rytų Azijos šalių kultūrą ir kalbas VDU studijuojanti Viktorija Dudinska, kuri akcentuoja universiteto teikiamą plačios aprėpties išsilavinimą.. „Pasirinkau būtent Vytauto Didžiojo universitetą, nes nė vienas kitas Lietuvos universitetas nesiūlė tokių studijų bei galimybių,“ – pabrėžia V. Dudinska, šimtukus gavusi iš anglų ir rusų kalbų.
Karina Korsakova šimtukus gavo taip pat iš anglų ir rusų kalbų, tačiau pasirinko studijuoti istoriją. Mergina atvirauja – ilgą laiką svarsčiusi, kokios srities studijos jai būtų patraukliausios. „Besimokydama 11 klasėje pradėjau daugiau domėtis istorija, skaityti įvairius šaltinius ir pamažu suvokiau, jog norėdama suprasti kaip susiformavo šiandieninis pasaulis, kultūra, ar kaip išvengti praeities klaidų, turiu atsigręžti į praeitį,“ – sako pašnekovė. Studijų pasirinkimą VDU lėmė ir dalyvavimas iki tol universitete organizuojamuose įvairiuose konkursuose. „Jau tuomet man patiko šio universiteto aplinka, siūlomos galimybės bei sutikti dėstytojai,“ – prisipažįsta K. Korsakova.
Į psichologijos mokslus besigilinantis pirmakursis Laurynas Nacevičius tikina būsimą studijų kryptį žinojęs iš anksto. „Jau gimnazijoje pradėjau domėtis žmonėmis ir jų elgsena, tad nusprendžiau, kad man būtų įdomu juos analizuoti. Tam studijavimo sąlygos VDU pasirodė palankiausios ir patogiausios,“ – sako L. Nacevičius, kuris šimtukus gavo iš anglų ir vokiečių kalbos.
Svarbiausia – mokytis tikslingai
Skirtingose studijų kryptyse besimokantys VDU studentai neslepia, jog iš brandos egzaminų gauti bent po du šimto balų įvertinimus – nesitikėję. Dalis jų linkę tokius aukštus rezultatus sieti su intensyviu ruošimusi egzaminams, gebėjimu mokytis tikslingai ir vertinti mokslą
Pradinio ugdymo pedagogiką ir ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą studijuojanti E. Jodenytė samprotauja, jog sulaukti aukšto įvertinimo iš egzaminų buvo ir tyli siekiamybė, ir sėkmė. „Nekėliau sau tokių aukštų reikalavimų ir nesitaikiau į pati aukščiausią įvertinimą, tačiau tai buvo visų dvylikos metų darbo rezultatas, prie kurio ypač prisidėjo intensyvus ruošimasis lietuvių kalbos egzaminui paskutiniaisiais mėnesiais. Vis dėlto, aukščiausi įvertinimai niekada nebuvo mano siekiamybė, visada žinojau, kad svarbiausia įdėti visas pastangas ir padaryti tai, ką galiu, o rezultatai, kokie jie bebūtų, tik atspindi tavo pasiruošimą,“ – samprotauja E. Jodenytė, šimtukus gavusi iš lietuvių ir anglų kalbos.
Istorijos pirmakursė K. Korsakova tvirtina –visuomet labai vertinusi mokslus, nuolatos siekusi įgyti papildomų žinių, dalyvaudavusi įvairiuose konkursuose. „Tokiu būdu išmokdavau daug naujų dalykų, laiką praleisdavau turiningai. Egzaminų sesijai ruošiausi intensyviai, nemažai padėjo ir papildomai įgytos žinios, tad tikėjausi gerų rezultatų, tačiau du „šimtukai“ vis vien atrodė kaip atsitiktinumas“, – prisipažįsta K. Korsakova.
Vis dėl to, ne visi kalbinti studentai aukštus egzaminų įvertinimus yra linkę vertinti teigiamai. Rytų Azijos šalių kultūrą ir kalbas studijuojanti V. Dudinska iš egzaminų gautus aukščiausius balus apibūdina kaip nepakankamą rezultatą. „Tai tikslas, kurio link judėjau nuo pat gimnazinių klasių pradžios. Tiesą sakant, nesu patenkinta savo rezultatais. Taip, du šimtukai yra gerai, bet tai tik dviejų iš penkių laikytų egzaminų rezultatai“, – nusivylimo neslepia mergina.
Savo ruožtu psichologijos pirmakursis L. Nacevičius tikina, jog gerus egzaminų rezultatus lėmė gabumai ir gebėjimais mokytis tikslingai. „Buvo įdėta ir nemažai darbo, bet galiausiai prie gero rezultato prisidėjo ir sėkmė, kuri dažnai suvaidiną lemiamą faktorių“, – įsitikinęs vaikinas.
