Naujausia statistika rodo, kad nors visoje Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokinių mažėja, sostinės regione jų skaičius auga. Daugėjant mokinių, iškyla ne tik iššūkis pagal naujausias tendencijas pritaikyti ugdymo programas, bet ir plėsti mokyklų tinklą.
Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, mokyklų vidus turi tikti šiuolaikiniam ugdymui, o jų vieta mieste – derėti su miesto gyventojų ritmu.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sostinės regione bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius išaugo nuo 92,6 tūkst. 2014 m. iki beveik 97 tūkst. pernai. Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ vyresnysis konsultantas Jonas Danilevičius teigia, kad tai atspindi ir augantis ugdymui tinkamų pastatų trūkumas mieste.
„Mokyklai renkantis pastatą savo veiklai, svarbi jo lokacija, patogus susisiekimas, saugi ir švari aplinka. Svarbi netgi pastato orientacija pagal pasaulio šalis, nes nuo to priklauso ar patalpose pakaks natūralios saulės šviesos. Privalo pakakti ir gryno oro, turi tvyroti tinkamas mikroklimatas. Rasti tokį derinį, kuriame būtų šios sąlygos, netrūktų erdvės lauke ir savininkai sudarytų galimybes ilgalaikei mokyklos veiklai – ganėtinai sunku“, – sako ekspertas.
Jo žodžius patvirtina ir Gedimino miesto mokyklos direktorė Simona Boguckienė, teigianti, kad šiuolaikinė mokykla neįsivaizduojama be patogių ir jaukių erdvių.
„Vaikai visą dieną praleidžia mokykloje, todėl erdvės – poilsio, bendravimo, piešimo, laisvalaikio ir kitos – yra vienas iš svarbių kriterijų renkantis mokyklą. Jos turi būti atviros, demokratiškos ir įvairios – į virtuvėlę bet kada galima nueiti pasiimti obuolį ar atsigerti vandens, o bendrose patalpose turi išsitekti ir jaunesni, ir vyresni moksleiviai“, – įsitikinusi ji.