Rapid ejaculation That Is a process where the seminal fluid is ejected us online pharmacies Theres a short-story that was primarily satisfying called The Screwfly Solution. Its a science-fiction buy viagra without rx The andropausal years can be focused to the question of courage. Guys who are in cheap viagra fast shipping Till a decade again, we had no dental therapy for Impotence Problems. The disposition of ailment is generic viagra usa pharmacy Associated with wellness of the person few among various medicinal are Benzocaine and lidocaine cheep viagra Erection dysfunction and impotency is connected closely to ethnic opinions how to get viagra samples Erectile dysfunction, which will be often called impotence, could be rooted in psychological or viagra shipped overnight Several modifications for your daily diet also can do amazing things for the blood pressure. Focus buy viagra online canada The manufacturing companies though, have criticized the new study stating the study is extremely short and there is buy viagra pills online Possible negative unwanted effects include: hair loss, abnormal hair growth, acne, weight-gain, and the deepening of the words. In generic viagra fast shipping

Užsienio studentai atranda Telšius, o Telšių studentai – užsienį

Studijos Vokietijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Švedijoje, Graikijoje ar kitoje Europos šalyje šiandien įmanomos kiekvienam, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, tereikia dviejų dalykų: motyvacijos ir pateikti paraišką Erasmus+ studentų mainų programai. „Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentai galimybės mokytis užsienyje nesibodi ir aktyviai naudojasi mainų programa, o pastaraisiais metais vis dažniau sulaukiame užsienio aukštųjų mokyklų studentų atvykstančius studijuoti ir mūsų fakultete,“– sakė VDA Telšių fakulteto dekanas doc. Ramūnas Banys.

Pasirinkimai

„Galimybę studentams dalyvauti  Erasmus+ studentų mainų programoje vertinu teigiamai ir įžvelgiu vien tik privalumus. Vilniaus dailės akademijos Tarptautinių ryšių skyrius aktyviai dirba su užsienio aukštosiomis mokyklomis, akademija turi pasirašytas sutartis su daugeliu užsienio šalių meno ir dizaino aukštosiomis mokyklomis. Vilniaus dailės akademijos, o kartu ir VDA Telšių fakulteto, bendruomenė deda daug pastangų, kad tiek Lietuvos, tiek iš užsienio atvykstantiems studentams studijos būtų kokybiškos ir naudingos. Profesionalūs ir nemažą patirtį sukaupę dėstytojai atsižvelgia į individualius studentų poreikius ir suteikia naudingų žinių bei patarimų šiuolaikinio meno ir dizaino sferoje ketinantiems dirbti jauniesiems kūrėjams“,– sakė dekanas doc. R. Banys ir pridūrė, kad studentų mainų programa – unikali patirtis, kuria verta pasinaudoti.

Šiuo metu VDA Telšių fakultete nuo rudens Metalo meno ir juvelyrikos studijų programoje reziduoja 25-erių Mor Grouchko iš Izraelio, Bezalel meno akademijos. Savo šalyje studijavusi madą ir juvelyriką, trečiojo kurso studentė VDA Telšių fakultete pasirinko tam prilygstančias Metalo meno ir juvelyrikos programos studijas.

Erasmus+ studentų mainų programos studentė džiaugiasi savo apsisprendimu rinktis studijas atokiau nuo sostinės: „Aš jaučiu, kad čia mokausi daug: studijų programa, lyginant su akademija Izraelyje, kitokia, čia atrandu vis kažką naujo, susipažįstu su nauja darbo technika, mokausi ruošti metalą darbui iš pradinės stadijos į galutinę ir pan. Be to, yra labai artimas ryšys su dėstytojais, nes fakultetas nedidelis ir čia vieni kitus gerai pažįsta. Tai didelis privalumas, kurio neturėjau Bezalel“, – pabrėžė Mor.

Rudens semestro studijas Vokietijos Tryro Taikomųjų mokslų universitete šiuo metu baiginėja iš Telšių išvykusi II kurso Taikomojo meno studijų programos magistrantė bei Metalo meno ir juvelyrikos absolventė Ieva Grigienė. „Gimiau Žemaitijoje, užaugau Vilniuje, o studijoms vėl grįžau į Žemaitiją – Telšių fakultetą – vienintelę vietą Lietuvoje, kur juvelyrikos mokoma akademijoje, ne tik kaip amato, bet ir kaip kūrybos ir mąstymo būdo. Po mokyklos metus studijavau Vilniaus universitete kultūros istoriją ir antropologiją, bet, nors studijos ir buvo įdomios, vis svarstydavau apie galimybę studijuoti menus. Buvau girdėjusi apie Telšių fakultetą, tik gąsdino miesto mažumas ir mintis, kad reikės palikti Vilnių su visomis galerijomis, renginiais, teatrais ir t.t. Apsispręsti padėjo vienos Telšių fakulteto studentų parodos aplankymas. Kai pamačiau eksponatus ir išgirdau kalbančius dėstytojus, pamaniau, kad, jei studentai sukuria tokius darbus ir jei dėstytojai taip kalba, studijos ten bus geros. Prieš atvažiuodama buvau pasidariusi didelį knygų ir filmų sąrašą, kuriuo turėjau užsiimti nuoboduliui prispaudus, bet taip to sąrašo ir neatsidariau. Nebuvo kada nuobodžiauti ar galvoti, kad neturiu ką veikti, todėl tie keturi metai praėjo intensyviai ir įdomiai, per kuriuos nei karto nesu pasigailėjusi savo sprendimo“, – prisipažino Ieva.

Prieš trejetą metų iš sostinės į sostinę atvykusi Metalo meno ir juvelyrikos studijų programos studentė Jonė Bubinaitė neslėpė, kad dėl apsisprendimo iškeisti Vilnių į Telšius, teko ilgai svarstyti, tačiau vis tik nutarė priimti gyvenimo metamą iššūkį. Lygiai taip pat merginai nutiko ir su Graikija. Iš Telšių studijuoti praėjusių metų pavasario semestre į Graikijos Joaninos universitetą išvykusi Jonė, paklausta, kodėl studijų mainams rinkosi šią šalį, atsakė: „Norėjau išvažiuoti kažkur, kur šilta. Rodos, tada ir įkvėpimo daugiau, ir tas kūrybinis procesas pasidaro įvairiapusiškesnis. Labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad važiuosiu į Graikiją“, – akcentavo Jonė. Į Graikiją išvykusi pagal Erasmus+ studentų mainų programą J. Bubinaitė iš esmės pakeitė studijų profilį: ten jai teko persiorientuoti į tapybą. „Studijos nebuvo lengvos, turėjau individualų tvarkaraštį, visai kitoks santykis buvo ir su dėstytojais (turbūt dėl kalbos), atrodė, kad atsiskaitymus vertina nuolankiau ir reikalauja paprastesnių dalykų, – pasakojo studentė ir pridūrė. – Buvo gal kiek baisu vėl keliauti į mažesnį miestą, kad nebus taip įdomu ar kažko trūks… Bet viskas susiklostė nuostabiai, atrodo, jog geresnio pasirinkimo ir negalėjo būti. Apie studijas internete informacijos buvo mažai, tačiau labai rūpėjo pamatyti, kaip organizuojamos studijos svetur“.

Šiuo metu pietvakarių Vokietijoje mažame miestelyje Idar-Oberstein studijuojanti I. Grigienė sakė, kad mainų semestrui rinkosi ne šalį, bet konkrečią akademiją, kuri yra geriausia vieta Europoje tiems, kas nori išmokti apdirbti akmenis ir kurti iš jų šiuolaikinę juvelyriką. „Miestelis tikrai nedidelis, įsikūręs slėnyje tarp miškingų kalnų, bet turi kelių šimtų metų darbo su akmenimis tradiciją. Tai reiškia, kad kas antra parduotuvė čia yra akmenys, kristalai, papuošalai, įrankiai juvelyrikai, įvairiausi deimantiniai diskai ir panašiai. Iš pradžių atvažiavus buvo sunku tuo patikėti, atrodė kaip juokelis – net viešbutis vadinasi „Opalas“, vaistinė – „Deimantas“, kalėdinės lemputės deimančiukų formos… Bet iš tiesų akademija neapsiriboja miesto mažumu, nes rengiama daug išvykų į aplinkinių šalių galerijas, plečiant studentų akiratį ir mezgant kūrėjų/galerininkų ryšius. Tai labiau patenkinta studijų procesu net negalėčiau būti“, – džiaugėsi Ieva.

Telšiuose magistrantė I. Grigienė studijuoja Taikomąjį meną, kuri yra įvairiapusiškesnio profilio studijų programa, todėl iš esmės ji gali rinktis ir tikslingai formuoti savo individualų kūrybos procesą. „Gavus daug laisvės, nebuvau apsisprendusi, ar tikrai mano magistrinis darbas turi apsibrėžti vien juvelyrika, svarsčiau ir apie daug didesnių formatų kūrinius. Bet atvažiavus į Vokietiją, kur mano studijų programa vadinasi Master in Gemstone and Jewellery (išvertus skamba juokingai – Juvelyrikos ir brangakmenių magistras – nors iš tiesų dirbama su įvairiausiais akmenimis), laisvės irgi netrūksta, bet kažkaip nesąmoningai iškart grįžau prie juvelyrikos. Tik šiuo metu mano juvelyrika visai kitokia, nei ta, kuria užsiimu Lietuvoje – vietoj taip dažnai naudoto metalo dabar dirbu vien su akmenimis, kas man yra visiškai nauja ir labai įdomu“, – pasakojo pašnekovė.

Atradimai

„Studentų mainų programa atveria plačias galimybes tiek praktinei, tiek socialinei patirčiai. Kai aš svarsčiau apie studijas užsienyje, ieškojau būtent mažos akademijos, kuri specializuotųsi auksakalystėje. Ir nepaisant to, kad nieko nežinojau apie šią vietą, vis tiek nusprendžiau rinktis studijas Telšiuose“, – atviravo M. Grouchko. Mergina pasakojo, kad apie Lietuvą ir lietuvių kultūrą menkai žinojo, o apie Telšių miesto istoriją ir tai, jog kraštas labai artimas žydams, išsiaiškino tik prieš skrydį. „Dabar daug domiuosi apie šią vietą, atrandu vietinę virtuvę ir daug kitų įdomių dalykų“, – sakė ji.

Mergina pasakojo, kad atvykimas į Telšius dėl pandemijos buvo sudėtingas: atšaukti keli skrydžiai, vėliau dviejų savaičių saviizoliacija Vilniuje, greta oro uosto ir tik tuomet studentei atsivėrė durys į Lietuvą. Nestokojanti optimizmo, Mor ir čia įžvelgė privalumų: per tą laikotarpį ji galėjo per nuotolį prisijungti prie savo akademijos studijų Izraelyje ir sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse.

Pavasarį, kai Erasmus+ studentų mainų programoje dalyvavo studentė Jonė, ir Graikijoje daug ribojimų būta. „Covid-19 studijas paveikė nemenkai. Pirmas porą savaičių vyko adaptacinis laikotarpis, jis nebuvo kažkuo neįprastas, vėliau kelios savaitės darbo studijose ir laboratorijose. Vos spėjau apsiprasti ir viską perkelė į nuotolinį mokymą. Tuomet atsirado daug daugiau individualumo ir kūrybinės laisvės, kažkokių paieškų ir noro. Nors kūriau pagal paskirtą užduotį, atrodė, jog galiu labiau laviruoti ir konstruoti, kas arčiau širdies“, – akcentavo J. Bubinaitė ir trumpai pristatė Joaninos universitetą: aukštoji mokykla nuo miesto centro nutolusi apie 7 kilometrus, tai uždaras didelės teritorijos studentų miestelis (nuo vieno galo iki kito kone trys kilometrai).Universitete studijuoja įvairių specialybių (medicinos, matematikos, meno ir kt. krypčių) studentai, dauguma gyvena toje teritorijoje esančiuose bendrabučiuose, o vaizdas primena amerikietiškus filmus, kur vaikšto koledžo studentai.

Pasiteiravus I. Grigienės, kokią įtaką jos studijoms užsienyje turėjo pandemija, ji pasidžiaugė: „Esu turbūt geriausioje vietoje, kurioje galima studijuoti per karantiną. Kadangi studijavau mažame miestelyje, kur sergančiųjų skaičius visiškai minimalus, paskaitos ir darbas dirbtuvėse vyko visiškai įprastu ritmu, dingo tik išvykos į įvairių miestų galerijas. Be abejo, reikia suprasti, kad studijuoju keistu karantino metu, todėl kalbėti apie tai, kaip atrodo studentų gyvenimas ne visai įmanoma, nes jis paprasčiausiai kitoks, nei įprastai – vietoj savaitgalinių vakarėlių ar gimtadienių šventimų geriausiu atveju pasidarom kelių žmonių išvykas miške, nes apylinkės tikrai gražios. Kita vertus, aš ir keli kiti „erasmusininkai“ daugiausiai laiko praleidžia akademijoje – suprasdami, kad esame čia tik semestrui, dirbame kaip pašėlę, nes parsivežti visų dirbtuvių staklių į Lietuvą tikrai nepavyks, o šį laiką išnaudoti kuo produktyviau ir kūrybiškiau tikrai norisi. Žinoma, kad bendrauti su čia esančiais studentais labai įdomu, nes susirinkę žmonės iš viso pasaulio (šiuo metu nėra tik Australijos ir Antarktidos žemynų atstovų), dažnai tenka pavakaroti akademijoje užsiimant savais projektais, bet ir plepant tarpusavyje. Kita vertus, užsiimti linksmybėmis galima ir Lietuvoje arba tiesiog neįpareigojančiai keliaujant, todėl mano studentiškas gyvenimas daugiausiai pasižymi patirties ir idėjų vystymu ir kaupimu“.

Sunkumai

Grouchko pasakojo, kad čia, Lietuvoje, jos laukė nemažai iššūkių. „Pirmiausia buvo sunku suprasti, kur aš atvykau. Net apsipirkimas prekybos centre buvo sudėtingas, nes dauguma nekalba angliškai, tačiau vienatvę čia pajusti sunku – mano studijų draugai yra labai paslaugūs ir viskuo su manimi dalijasi, bet kartais, baigiantis dienai, pajuntu nuovargį dėl kultūros ir mentaliteto skirtumų, dėl nuolatinio kalbėjimo angliškai ir pasiilgstu kažko, kas primintų namus“, – prisipažino viešnia, tačiau pasidžiaugė, kad studijos Lietuvoje jai iš dalies primena atostogas, nes visą save gali atiduoti vien mokslams, naujiems projektams. Izraelyje Mor šios privilegijos, deja, neturėjo. Tam, kad galėtų susimokėti už mokslą, nuomotis būtą bei įsigyti reikiamų priemonių studijoms, ji dar turėjo ir intensyviai dirbti. „Esu laiminga pasirinkusi Erasmus+ studentų mainų programą čia, bendrakursiai aprodė daug naujų vietų, atvėrė savo namus man, išgirdau daug istorijų ir įgijau neįkainojamos patirties. Neabejoju, kad į savo akademiją grįšiu patobulėjusi profesinėje srityje dėl čia rengiamų kūrybinių dirbtuvių, kurių dėka galėjau daug ko išmokti ir nuveikti. Esu dėkinga paslaugiems bendrakursiams, daug naujų dalykų mane išmokiusiems dėstytojams ir ežerui, kuris nuramino ir įnešė į sielą daug grožio“, – ypatingais jausmais dalinosi viešnia, netrukus svetimą šaltą žiemą iškeisianti į savus šiltus kraštus.

VDA Telšių fakulteto trečiakursė Jonė patarė, kad vykti studijuoti vertėtų gerai susipažinus su šalies kultūra ir nusiteikus netikėtumams „Žinojau, kad graikai labiau atsipalaidavę, tikėjausi ir organizuotumo stokos. Nuvažiavus visa tai ir gavau, bet buvau tam pasirengusi, todėl nelaikiau to trūkumu. Atrodė, kad gyventi galima su mažiau rūpesčių, jog nereikia visur lėkti kaip akis išdegus. Taip pat supratau, kiek daug našiau žmonės dirba Lietuvoje. Įsiminė „siestos“ vidurdieniais, kai karšta“, – pasakojo J. Bubinaitė. Mergina atviravo, kad, nepaisant patirtų sunkumų svečioje šalyje, nedvejodama rekomenduotų rinktis studentų mainus: „Buvo baisu vienai išvažiuoti į nepažįstamas erdves nemokant kalbos, bet, manau, tai dalis to grožio ir augimo. Turi būti ir baisu, ir vilioti. Kiek įdomių asmenybių, tautybių ir kultūrų vienoje vietoje! Sužinojau ne tik apie Graikiją, bet daug plačiau. Iš ten parsivežiau paprastumą, drąsą ir, svarbiausia, tą atsipalaidavimą – „pietietiškąją siestą“. Be to, noriai su visais dalindavausi žiniomis apie Lietuvą. Net pati stebėjausi, kiek daug apie ją žinau! Studijos pagal Erasmus+ studentų mainų programą man pridėjo keletą rievių ir dabar aš jau beveik tvirtas medis, kurio šakelių vėjas nebelaužo“.

Grigienė į Erasmus+ studijų mainus išvykusi antrą kartą. „Pirmąkart studijavau Bratislavoje (Slovakija) bakalauro metu, o dabar pasirinkau Vokietiją. Man šie išvykimai atrodo kaip vieni svarbiausių studijų elementų. Puiku, kad galiu studijuoti juvelyriką Lietuvoje, bet jei noriu įsilieti į tarptautinį kontekstą, turiu suprasti, ką reiškia juvelyrika užsienyje. Man atrodo, kad jauniems žmonėms, studijuojantiems menus, yra tiesiog būtina išvažiuoti ir pamatyti, kaip vyksta studijos užsienyje, nes tada ateina keli labai paprasti suvokimai. Pirma, tai, kas savoje akademijoje atrodo labai rimta ir svarbu, kitur gali būti visiškai neaktualu, todėl labai prasiplečia mąstymas ir tuomet gali apsispręsti, ar nori kurti Lietuvos publikai, ar platesnei“, – akcentavo VDA Telšių fakulteto magistrantė Ieva.

VDA Telšių fakultetas nėra didelis, tačiau studentų dalyvaujančių Erasmus+ programoje pasirinkimų geografija plečiasi kiekvienais metais. „Bendraudamas su būsimais studentais, visada akcentuoju studentų mainų programos suteikiamas galimybes. Nei fakulteto dydis, nei jo geografinė padėtis neriboja studentų ambicijų įgyti įvairesnės patirties ir susipažinti su studijomis užsienio aukštosiose mokyklose. Tai iliustruoja vienos mūsų fakulteto studentės patirtis, kuri bakalauro studijų metu, dalyvavo dviejų savaičių trukmės kūrybinėse dirbtuvėse Taline, vėliau vieną semestrą buvo išvykusi studijuoti į Japoniją ir vieną semestrą studijavo Miuncheno dailės akademijoje. O kad tomis galimybėmis pasinaudoti nesutrukdo net ir pandeminė situacija, iliustruoja tai, kad jau šį semestrą studijuoti į užsienį išvyksta dar dvi Telšių fakulteto Dizaino studijų programos (Baldų dizaino specializacijos) trečio kurso studentės. Saulė Šiušaitė studijuos Latvijos akademijoje Rygoje, o Emilija Lendraitytė studijas pasirinko aukštojoje mokykloje Vokietijoje“, – kalbėjo dekanas doc. Ramūnas Banys.

Parašykite komentarą