Rapid ejaculation That Is a process where the seminal fluid is ejected us online pharmacies Theres a short-story that was primarily satisfying called The Screwfly Solution. Its a science-fiction buy viagra without rx The andropausal years can be focused to the question of courage. Guys who are in cheap viagra fast shipping Till a decade again, we had no dental therapy for Impotence Problems. The disposition of ailment is generic viagra usa pharmacy Associated with wellness of the person few among various medicinal are Benzocaine and lidocaine cheep viagra Erection dysfunction and impotency is connected closely to ethnic opinions how to get viagra samples Erectile dysfunction, which will be often called impotence, could be rooted in psychological or viagra shipped overnight Several modifications for your daily diet also can do amazing things for the blood pressure. Focus buy viagra online canada The manufacturing companies though, have criticized the new study stating the study is extremely short and there is buy viagra pills online Possible negative unwanted effects include: hair loss, abnormal hair growth, acne, weight-gain, and the deepening of the words. In generic viagra fast shipping

Stoties rajone nupiešė Einšteiną

Vilniaus stoties rajone, Šopeno gatvėje, esančio pastato sieną neseniai papuošė Einšteiną vaizduojantis piešinys. Tai – „Erasmus+“ SIENA: „Niekada nevėlu____“, kuriai gimti bendromis pastangomis padėjo programa „Erasmus+“ ir „Open Gallery“. Apie idėjas, gatvės meną, žmones ir miestą kalbamės su kūrinio autoriumi Artur Širin, taip pat atpažįstamu EttoJa vardu.

Net aštuonerius savo gyvenimo metus skyrėte architektūrai – studijavote, dirbote. Kaip darnios architektūros, urbanistikos principų išmanymas padeda jums kurti gatvės meną?

Aš mokiausi urbanistikos, mokiausi kontekstualumo. Aš tą architektūrą širdimi jaučiu, todėl siekiu daugiau nei vien piešinį ant sienos „užlipinti“. Man svarbu, kad kūrinys derėtų prie aplinkos, maksimaliai į ją integruotųsi. Architektūros žinios padeda meninę išraišką priderinti prie miesto peizažo.

Ir Einšteino atveju viskas apgalvota. Ir fono nėra neatsitiktinai. Norėjau išsaugoti sienos veidą. Mano piešiniai pakankamai ryškūs patys iš savęs, todėl, pavyzdžiui, linijos yra plaukiojančios. Jos veikia išvien su erdve, ne grubiai į ją įsirėžia, bet įsilieja. Aš norėjau visus elementus taip integruoti, kad atrodytų kuo natūraliau, tarsi piešinys ten ir buvo. Pavyzdžiui, šešėliai nuo medžių labai ryškią dieną – jie irgi sukuria formą, kažkokį juodumą užduoda, bet siena persimato. Todėl labai svarbu, kad persimatytų ir šio pastato siena, matytųsi jos tekstūra ir faktūra, taip piešinys išlieka gyvas.

Bendradarbiaudama su „Open Gallery“ programa „Erasmus+“ paskelbė atvirą konkursą menininkams ir kvietė siūlyti idėjas, kurios atkreiptų visuomenės dėmesį į programos „Erasmus+“ kuriamas galimybes patiems įvairiausiems žmonėms – skirtingo amžiaus ir išsilavinimo, socialinio statuso. Taip pat šia žinute žmonės turėtų būti paskatinti paimti gyvenimo vairą į savo rankas ir nepraleisti savo gyvenimo šanso, sugebėti įžvelgti galimybes, kurios visus supa kiekvieną dieną.  Ar galite daugiau papasakoti apie savo meninę idėją?

Jaunas kūnas, senas veidas, bet protas – žvitrus ir atviras naujoms idėjoms bei galimybėms, atviras mylėti, keliauti, mokytis, gyventi. Toks yra šis „Erasmus+“ SIENOS“ Einšteinas. Jis primena, kad niekada nevėlu imtis naujų dalykų. Todėl ir pavadinimas kūrinio toks, „Niekada nevėlu _____“ – galima įrašyti savo variantą.

Kurdamas Ieškojau ikoniško veido, vaizdinio – kaip Merilyn Monroe Andy Warholo kūrinyje. Einšteinas irgi yra ikona, be to – mokslininkas. Nors Einšteinas didžiausius gyvenimo atradimus padarė būdamas jaunas, apie 30 metų, žmonės jį pažįsta vyresnį. Tai tik dar labiau sustiprino idėjos koncepciją, kai veidą pasirinkau rodyti vyresnio amžiaus, bet kūnas liko jaunuolio. Tai leido parodyti jaunystės širdyje idėją. Svarbūs ir kiti elementai, kurie gali būti laikomi „kliše“, bet bendroje kompozicijoje pasiteisino: tatuiruotės, grandinėlė, plaukiko iš Majamio, „surferio“, marškinėliai. Mano Einšteinas yra pusiau hipis, pusiau hipsteris, bet nedėvi šiais laikais madingų „oversize“ drabužių – siekiau šiek tiek šiltesnio įvaizdžio.

Esate minėjęs, kad turėjote stiprią intenciją piešiniu papuošti būtent šį Šopeno gatvėje esantį daugiabutį. Ar ši vieta jums išskirtinė, galbūt turite asmeninį ryšį, istoriją?

Mes su draugais, būdami dar paaugliai, labai dažnai lankėmės kompiuterių klube, kuris buvo įsikūręs šalia. Iš esmės, mes visą laiką kursavome aplink šitą pastatą. Prisipažinsiu, savo laiku tikrai ne vieną piešinį esame ant jo palikę. Man ši vieta išties kelia šiokius tokius sentimentus.

Bet, sakysiu atvirai, aš visada norėjau padaryti matomą darbą. Esu sukūręs daugybę piešinių interjere, biuruose, didesniuose holuose, bet, tiesą pasakius, mažai kas juos mato. Taip, esu nupiešęs ne vieną piešinį ant pastatų, pavyzdžiui, Kražiuose. Smagu, kad informacija pasklido, buvo publikuotas ne vienas straipsnis apie tai, piešinys yra įtrauktas į turistinį maršrutą, spausdinamas lankstinukuose, tačiau realiai yra mažai matomas. Atrodo, aš darau tiek daug, bet vis tiek negaliu pasiekti žmonių, auditorijos.

Aš noriu kurti miestui, žmonėms. Ir aš būtinai norėjau čia kurti, kad tiesiog pagaliau iki jų prisibelsčiau.

Nuotrauka - Rasa Mocka Ungure

Nuotrauka – Rasa Mocka Ungure

Ar esate patenkintas savo kūriniu?

Kaip užduotį atlikęs, aš esu 100 proc., 200 proc. patenkintas. Siekiau iškomunikuoti socialinę „Erasmus+“ žinutę apie lygias galimybes visiems. Aš sėdėjau ir ganėtinai ilgai apie tai mąsčiau, kūriau eskizus.

Tačiau šį darbą sąmoningai kūriau tokį, kad jis būtų suprantamesnis masėms, visuomenei. Mano, kaip menininko, užduotis yra padaryti kuo tiesmukiškesnį, kuo aštresnį darbą, tačiau, šiuo atveju, turėjau labai pasverti. Aš turiu truputėlį įtikti, bet ir truputėlį įgelti.

Jei manęs niekas neribotų, aš eičiau visai kitu keliu, žymiai abstraktesniu. Ilgą laiką savo kūrybiniame kelyje buvau nusistatęs apskritai veidų nevaizduoti, nes tai yra pats paprasčiausias kelias, pats lengviausias. Piešiant veidą ir ypač – akis, yra lengviausia prisibelsti į žiūrovo širdį. Nes kai vaikas gimsta, jis iš karto mato veidą. Visą gyvenimą žmonės mato veidus. Bet, Einšteino atveju, aš tyčia nusileidau šiam principui. Nes piešinys skirtas perteikti žinutę platesniam kontekstui.

Parašykite komentarą