Didžiausia šalyje psichologus vienijanti organizacija – Lietuvos psichologų sąjunga (LPS), jungianti daugiau nei 900 psichologų – reiškia susirūpinimą, kaip technologijos veikia vaikų ir paauglių, o ir suaugusiųjų sveikatą ir aktyviai palaiko iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“.
Organizacija drąsiai kalba apie būtinybę mokyti atsakingo naudojimo ir riboti asmeninių išmaniųjų telefonų naudojimą ugdymo įstaigose bei apie poreikį stiprinti suaugusiuosius ir juos įgalinti brėžti ir palaikyti saugančias ribas.
„Psichikos sveikatos specialistai dirbantys su vaikais stebi neigiamo poveikio pasekmes vaikų psichosocialinei raidai. Vaikų depresiškumas, nerimastingumas, impulsyvumas, dėmesio koncentracijos, mokymosi sunkumai, bendravimo ir elgesio problemos, miego sutrikimai, nejudumas, nutukimas yra dažniausios iš įvardijamų moksliniuose tyrimuose besaikio išmaniųjų telefonų naudojimo neigiamų pasekmių vaikams.
Taigi mes turime daugybę iššūkių šiuo klausimu, todėl labai svarbu kuo skubiau pripažinti šią problemą ir nedelsiant spręsti ją šalies mastu“, – sako Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė dr. Jolanta Žilinskienė, psichologė psichoterapeutė, DIABUSAS programos koordinatorė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorė.
Pasak jos, tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad mūsų šalies vaikų ir paauglių psichikos sveikatos rodikliai yra vieni iš prastesnių, o rimtos mokslinės studijos apie išmaniųjų mobiliųjų poveikį vaikams mūsų šalyje irgi baksnoja pirštu į šią opią problemą: turi būti aiški pozicija, kad išmaniųjų telefonų naudojimas turi ribojamas, nustatytos aiškios ribos ir sukurtos taisyklės, kaip šiomis išmaniosiomis technologijomis vaikai gali naudotis, atsižvelgiant į vaiko amžiaus raidos ypatumus.
Neigiamas poveikis veikų sveikatai
Psichikos sveikatos specialistai jau ilgą laiką ragina švietimo ir sveikatos sistemas pripažinti perteklinio ekranus turinčių IT prietaisų naudojimo neigiamo poveikio vaikų ir paauglių sveikatai svarbą.
„Lietuvos psichologų sąjunga labai džiaugiasi ir palaiko iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“. Manau, kad ją labai palaiko ir kiti Lietuvos psichologai. Mes turime į vaiko saugumo sampratą integruoti aiškią poziciją, kad neribojamas, besaikis išmaniųjų telefonų naudojimas žaloja vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, todėl vaiko aplinka turi turėti aiškias ribas ir orias drausminimo taisykles šių išmaniųjų technologijų ir vaikų sąlytyje”, – sako dr. J. Žilinskienė.
Ji taip pat primena, kad nors nesaikingas išmaniųjų technologijų naudojimas dar nėra įtrauktas į tarptautinių ligų klasifikacijų priklausomybių sąrašą, tačiau yra pateiktos aiškios rekomendacijos tolimesniems tyrimams šiai priklausomybės formai apibrėžti. Tarptautinės psichikos sveikatos specialistų asocijacijos ir organizacijos pabrėžia svarbą besaikį šių technologijų naudojimą laikyti priklausomybinu elgesiu, įtraukti į ligų sąrašą.
„Neabejoju, kad čia tik laiko klausimas, kada nesaikingas išmaniųjų telefonų naudojimas bus pripažįstamas kaip priklausomybė,” – teigia dr. Jolanta Žilinskienė, pabrėždama, kad būtent dėl to itin svarbu, kad mokykla, kur vaikas praleidžia daugiau nei trečdalį savo dienos laiko, būtų saugi aplinka šių technologijų atžvilgiu.
Dr. Jolanta Žilinskienė taip pat priduria, kad reikia aiškios ir vieningos valstybinės pozicijos, kaip ir kiek saugu naudotis išmaniosiomis technologijomis, nes tai kurtų aiškias vidines ribas ir suaugusiems, pirmiausia tėvams, po to pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams. Aiškios gairės leistų drąsiau ir tvirčiau stiprinti tėvus, drausminti vaikus, be to ir patys savo pavyzdžiu mokytume, kaip naudotis šiomis technologijomis.