Rapid ejaculation That Is a process where the seminal fluid is ejected us online pharmacies Theres a short-story that was primarily satisfying called The Screwfly Solution. Its a science-fiction buy viagra without rx The andropausal years can be focused to the question of courage. Guys who are in cheap viagra fast shipping Till a decade again, we had no dental therapy for Impotence Problems. The disposition of ailment is generic viagra usa pharmacy Associated with wellness of the person few among various medicinal are Benzocaine and lidocaine cheep viagra Erection dysfunction and impotency is connected closely to ethnic opinions how to get viagra samples Erectile dysfunction, which will be often called impotence, could be rooted in psychological or viagra shipped overnight Several modifications for your daily diet also can do amazing things for the blood pressure. Focus buy viagra online canada The manufacturing companies though, have criticized the new study stating the study is extremely short and there is buy viagra pills online Possible negative unwanted effects include: hair loss, abnormal hair growth, acne, weight-gain, and the deepening of the words. In generic viagra fast shipping

Kokias studijas renkasi lietuviai ir kas renkasi Lietuvą?

Vienas iš Europos aukštojo mokslo prioritetų – tarptautiškumo skatinimas, suteikiant mokymosi ir tobulėjimo galimybes skirtingose Europos šalyse. Todėl nenuostabu, kad kasmet sutinkame vis daugiau užsienio studentų, o patys taip pat vis dažniau renkamės studijas užsienyje.

Lietuviai renkasi Vakarų Europą ir Skandinaviją

Šalyje sutinkamus užsienio studentus dažniausiai siejame su visiems gerai žinoma „Erasmus“  ir ,,Erasmus+”programomis, iš kurių pirmoji buvo sukurta dar 1987 metais, norint stiprinti europinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje.

Šiandien Europoje yra vykdoma „Erasmus+“ programa, apimanti visus švietimo sektorius ir suteikianti daugiau bendradarbiavimo galimybių.

Pasak  Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkės Jolantos Valiaugienės, „Erasmus+“ studijoms jaunimas dažniausiai renkasi Vakarų Europą ar  Skandinaviją.

„Švietimo mainų paramos fondo duomenimis 2014–2021 metais pagal „Erasmus“ programą daugiausiai Lietuvos studentų priėmė Ispanija, Vokietija, Portugalija, Italija, Latvija, Lenkija, Čekija, Prancūzija, Turkija, Anglija. Vakarų Europos šalys įprastai yra pasirenkamos dėl galimybės studijuoti anglų kalba.

2019-2020 metais atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos studentai palankiausiai „Erasmus+” studijoms vertina Norvegiją, Kiprą ir Suomiją,  praktikai – Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Norvegiją. Čia dažnai pasirinkimą lemia tai, kad patogu grįžti į Lietuvą, dėl ten esančio didžiulio specialistų deficito ir gerų galimybių įsidarbinti
Iki 2019 metų išvykstančių studentų studijuoti į užsienį skaičiai Lietuvoje augo. Iš viso iš Lietuvos aukštųjų mokyklų išvyko virš 41000 dalyvių. Tačiau, aišku, COVID-19 pandemijos laikotarpiu, „mobilumas“ galima sakyti, sustojo.  Per pirmuosius pandemijos metus jis siekė vos 31 proc.  nuo dviejų ankstesnių metų (2018-03-16 –2020-03-15) mobilumų skaičiaus metinio vidurkio.

Dabar vėl po truputį mobilumas auga, ir tikėtina, lankstesnės naujos programos sąlygos, bus patrauklios ir įtrauks į mobilumą daugiau dalyvių“, – duomenis pristato J. Valiaugienė.

Lietuva tarp lyderių

Švietimo mainų paramos fondo duomenimis, 2014–2021 metais pagal „Erasmus“ programą į Lietuvą daugiausiai atvyksta studentų iš Turkijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Portugalijos, Čekijos, Slovakijos.

Užsienio studentai renkasi Lietuvą, nes  daugumai Vakarų šalių studentų tai yra naujas, neatrastas regionas, draugiški žmonės, geros galimybės studijuoti anglų kalba.  Tikriausiai veikia ir tai, kad  Lietuvoje žemesnis pragyvenimo lygis, taigi, jiems lengviau pragyventi iš Erasmus + stipendijos.

„Panašiai, kaip ir su išvykstančiais, jų skaičiai augo iki pandemijos, o pandemijos metu smuko. Tačiau čia yra ir teigiamas aspektas – pagaliau  pandemijos metu Lietuva pasiekė dvikryptiškumo balansą, t.y. balansą tarp išvykstančių ir atvykstančių studentų, o kai kuriose aukštosiose mokyklose, atvykstančių skaičius dabar viršija išvykstančių studentų skaičių“, – sako LKDK atstovė.

Pasak LKDK Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkės, aukštojo mokslo tarptautiškumas neatsiejamas nuo studijų kokybės, tai yra labai svarbus veiksnys aukštojo mokslo plėtroje – tai pažangos sąlyga.

„Aukštajam mokslui tarptautiškumo vystymas yra ypač aktualus dėl šalies konkurencingumo didinimo (ne tik švietime). Todėl visada aukštosioms mokykloms yra keliamas tikslas didinti tarptautiškumo lygį, gerinti studentų ir dėstytojų mobilumo rodiklius, plėsti jungtinių studijų programų skaičių.

Tikrai turime ir kuo didžiuotis, ir net keliuose skirtinguose rodikliuose Lietuva yra tarp lyderių. Pavyzdžiui, Lietuva yra pirmoje vietoje tarp programos šalių pagal „Erasmus+” aukštojo mokslo išvykstamųjų mobilumų procentinę dalį nuo šalies populiacijos. Lietuvoje tai sudaro 1,29 proc, kai tuo tarpu pvz., Estijoje – 0,86 proc, Suomijoje – 0,84 proc., Belgijoje – 0,61 proc., JK – 0,18 proc.“, – pasakoja J. Valiaugienė.

Parašykite komentarą