Karin KünnapasNeišvengiamai būtina kurti lanksčią, gebančią prisitaikyti ir individualizuotą švietimo sistemą. Tik taip galime atskleisti kiekvieno žmogaus didžiausią potencialą. Žinoma, tradicinė švietimo sistema nėra neveiksminga, tačiau ji tikrai tinka ne visiems.
Todėl kyla klausimas, ar toliau eisime įprasta kryptimi, ar judėsime pirmyn ir diegsime naujoves švietimo srityje? Tai ypač aktualu informacinių technologijų (IT) sektoriuje, kuriame turime daug greičiau mokytis ir prisitaikyti, kad galėtume išlikti priešakyje.
Šiais laikais mokytis programuoti yra tarsi mokytis naujos kalbos. Palaipsniui tai tampa būtinu šiuolaikinio žmogaus įgūdžiu. Pateiksiu jums vieną įdomų pavyzdį iš dešimties vienaragių šalies – Estijos. Keli mūsų universitetai ir profesinio mokymo mokyklos rengia su IT susijusius kursus ir studijas. Praėjusiais metais į juos buvo priimta apie pusantro tūkstančio studentų. Tačiau duomenys rodo, kad labai daug jų studijas greitai metė. Taip yra todėl, kad studentai yra nepatenkinti mokymo programomis. Vadina jas pernelyg akademiškomis ir sako, kad tai visai neatitinka to, ko jie tikėjosi. O lūkestis buvo gana paprastas – studijų programa, kuri greitai ir lanksčiai reaguoja į rinkos naujoves.
Pasirinkimo laisvė ir atsakomybė
„kood/Jõhvi“ – tai nauja, nemokama programavimo mokykla, kuri jau spėjo gauti „Estijos švietimo sistemos inovacijos“ etiketę ir pelnė įvairių apdovanojimų tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Trumpai jums papasakosiu, kodėl.
Mūsų mokyklos šūkis – jokių mokytojų, jokių pamokų ir 100 proc. dėmesio programavimui. Tai atsispindi ir kasdienybėje. Mokykloje taikome savarankiško mokymosi metodiką, pagal kurią studentai patys atlieka praktines programavimo užduotis. Suteikiame jiems galimybę būti savo laiko šeimininkais bei mokytis kada nori, kur nori ir kaip nori. Šie principai galioja visose su mokykla susijusiose srityse. „kood/Jõhvi“ į viską žvelgiame su šūkiu „let’s-do-it” ir stengiamės suteikti studentams tas galimybes, kurių jie ieško.
Visi „kood/Jõhvi“ studentai turi pereiti tą pačią bazinę programą su 21 privaloma užduotimi. Tačiau joms nėra nustatyti terminai ir nėra jokių egzaminų. Per dvejus metus trunkančią studijų programą reikia tiesiog atlikti praktines užduotis, kurios yra tarpusavyje susijusios, todėl norint pereiti prie kitos, reikia jau būti atlikus ankstesnę. Be to, pas mus yra daug neprivalomų ir išties sudėtingų užduočių, kurias studentai gali atlikti, jei patys nori dar labiau gilinti savo žinias.
Ar savarankiškumas neatneša daugiau nesėkmių?
„kood/Jõhvi“ pedagogika yra paremta savarankišku mokymusi, tačiau raktas į visapusišką sėkmę yra komanda ir tarpusavio bendradarbiavimas. Mes visada sakome savo studentams, kad jei įstrigote atlikdami užduotį arba nesuprantate, kaip ją išspręsti, paprašykite pagalbos. Pabandykite tai išsiaiškinti su kolega arba naudodamiesi „Google“. Jei šis metodas nepadeda, apsidairykite aplinkui ir kartokite procesą iš naujo. Galbūt šalia yra kažkas kitas, ko vėl galėtumėte paprašyti pagalbos.
Galiausiai nutinka taip, kad kiti studentai ir bendraamžiai tampa mokytojais. Kadangi apie 80% užduoties priklauso nuo komandinio darbo, visi aplink yra suinteresuoti padėti vieni kitiems ir bendrai judėti pirmyn. Toks metodas ir mokymosi būdas imituoja realią darbo aplinką, kai, dirbdami konkrečioje kompanijoje ir norėdami rasti sprendimą, galite tartis ir diskutuoti su kolegomis.
Prašyti patarimo ir pagalbos gali būti stebėtinai sunku. Prie to nesame pripratę, nes nebuvome to mokomi tradicinėje švietimo sistemoje.
Tikriname studentus, o jie – mokyklą
Atrankos į „kood/Jõhvi“ procesas taip pat yra kitoks nei įprasta ir leidžia visiems pajusti, kaip iš tikrųjų galima studijuoti be mokytojų. Pirmasis mūsų atrankos etapas – testas internetu, kurio metu dalyviai patys turi išsiaiškinti, ko iš jų reikalaujama, ir per pusantros valandos bandyti atlikti pateiktas užduotis.
Daugiausiai balų surinkę kandidatai kviečiami į antrąjį etapą, kurį vadiname atrankos sprintu. Tai trijų savaičių programavimo stovykla mūsų mokykloje, kur kasdien dirbant komandoje atliekamos užduotys ir laikomi egzaminai. Tai veikia kaip abipusis išbandymas. Studentams tai būdas išbandyti savarankiško mokymosi metodiką, įsitikinti, ar jiems apskritai patinka programavimas ir ar sekasi dirbti komandoje. O mums, mokyklai, tai leidžia atsirinkti būsimus studentus.
Kai kurie šių atrankų dalyviai sako, kad per kelių savaičių atrankos sprintą jie gauna tiek pat praktinių programavimo žinių, kiek vienerius metus studijuodami universitete.
2021 m. atrankos sprinto metu per tris savaites savo noru pasitraukė apie 15 proc. kandidatų, panašių skaičių tikėjomės ir mes patys. Atrankoje sukūrėme įtemptą atmosferą sąmoningai, kad kandidatai iš anksto sužinotų, į ką veliasi ir parodytų maksimalias pastangas. Tai mums leidžia užtikrinti mažesnį studentų pasitraukimo skaičių vėlesniuose etapuose, nes į mokyklą patenka labiausiai motyvuoti kandidatai.
Tokia metodika tinka tikrai ne visiems, tačiau daugelis dabartinių „kood/Jõhvi“ studentų nuo pat pirmos savo mokslų dienos džiaugiasi atradę jiems puikiai tinkančią sistemą. Ir taip jie realiu pavyzdžiu rodo, kad galima be jokių mokytojų išmokti labai gerai programuoti.
Karin Künnapas, viena iš programavimo mokyklos „kood/Jõhvi“ vadovių